Klimato kaitos laiko juosta


Temperatūros kitimas

Temperatūros anomalija (°C)
Duomenų šaltinis: NASA Goddard Institute for Space Studies

CO2 koncentracijos (ppm) kitimas

Dalių milijone
Duomenų šaltinis: NOAA Earth System Research Laboratory

Vandenynų lygio kitimas

Jūros lygis (mm)
Duomenų šaltiniai: Europos aplinkos agentūra - EEA (iki 1993 m.) ir Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija - NASA (nuo 1993 m.)
1820 m.
Gamta
Anglies dioksido (CO2) koncentracija atmosferoje – 280 ppm.
1824 m.
Gamta
Prancūzijos mokslininkas Joseph Fourier (1768–1830) atranda šiltnamio efektą
1870 m.
Gamta
CO2 koncentracija atmosferoje – 290 ppm, vidutinė pasaulio temperatūra – 13.6 °C.
1896 m.
Gamta
Švedijos mokslininkas Svante Arrhenius (1859–1927) sukuria pirmąjį klimato kaitos modelį. Jis daro prielaidą, kad dėl žmonių veiklos į atmosferą patenkančios CO2 dujos trukdys Žemei išsklaidyti iš Saulės gaunamą energiją, dėl to turėtų kilti ir temperatūra visoje planetoje.
1900 m.
Gamta
Įsibėgėja masinė naftos gavyba – startuoja nauja, pigios energijos era, o su ja pagrindiniais CO2 emisijų šaltiniais tampa išaugęs žemės, oro ir vandens transporto sektorius, elektros bei šilumos energijos gamyba.
1930 m.
Gamta
Serbų mokslininkas Milutinas Milankovičius (1879–1958) pateikia ledynmečių teoriją. Pagal ją ilgalaikius ir periodiškus Žemės klimato svyravimus (ledynmečius) sukelia periodiški planetos orbitos parametrų svyravimai – Žemės klimatas pradedamas suvokti kaip nepastovus ir galintis kisti.
1938 m.
Gamta
Anglijos mokslininkas Guy Stewart Callendar (1898–1964) paskelbia mokslinį straipsnį „Žmonių gaminamas anglies dioksidas ir jo įtaka temperatūrai“, kuris dabartinei klimato kaitos teorijai suteikia modernų pavidalą. G. Callendar pirmasis pradeda remtis meteorologiniais duomenimis, dėlioti globalios temperatūros pokyčių sekas.
1960 m.
Gamta
JAV mokslininkas Charles David Keeling (1928–2005), remdamasis CO2 koncentracijos matavimais, perspėja apie intensyviai augančią šių dujų koncentraciją atmosferoje bei nurodo, kad tai – žmogaus veiklos padarinys. Mokslininkas taip pat sudaro vadinamąją Keelingo kreivę, kuri reprezentuoja vidutinę CO2 koncentraciją atmosferoje. Mokslininkui pradėjus matavimus, CO2 koncentracija siekė 315 ppm ir nuo to laiko nenustoja augusi. Manoma, kad CO2 koncentracija pastaruosius 800 000 metų, iki industrinio perversmo, neviršijo 300 ppm. Vidutinė 5 metų pasaulio temperatūra tuomet siekė 13,9 °C.
1970 m.
Gamta
Minima pirmoji Žemės diena, kuri žymi augantį piliečių susirūpinimą aplinka bei poveikiu, kurį jai daro žmogus.
1974 m.
Gamta
Pasirašoma Helsinkio konvencija – pirmoji tarpvalstybinė sutartis, apėmusi visas taršos rūšis vienoje jūroje. Šiuo atveju – Baltijos jūroje. Sutarties tikslų įgyvendinimu bei veiksmų koordinavimu rūpinasi Helsinkio komisija, kurios vienas rūpesčių – klimato kaitos poveikis Baltijos jūrai.
1979 m.
Gamta
Įvyksta Pasaulinė klimato kaitos konferencija – pirmasis svarbus tarptautinis renginys, skirtas klimato kaitos problemai, kuriame pripažintas žmogaus poveikis kintančiai aplinkai.
1980 m.
Gamta
Keeelingo kreivė pasiekia 337 ppm žymą.
1981 m.
Gamta
1981 m. vasara tampa karščiausia nuo pat temperatūrų fiksavimo pradžios. Kone kasmet naujus karščio rekordus mušančios vasaros po truputį tampa įprastiniu reiškiniu.
1987 m.
Gamta
1987-ieji – šilčiausi metai nuo pat temperatūrų fiksavimo pradžios, o visas devintas dešimtmetis – karščiausia dekada (+14,2 °C) nuo pat temperatūrų fiksavo pradžios. Nuo šiol nauji vidutinės temperatūros rekordai tampa įprasti.
1988 m.
Gamta
Įkuriama „Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija“ (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC). Ši organizacija apibendrina tūkstančius mokslinių tyrimų ir, remdamasi jais, skelbia itin autoritetingas ataskaitas. IPCC rengiami dokumentai moksliškai pagrindžia klimato kaitą, įvertina jos padarinius bei numato ateities rizikas, o kartu pristato klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos galimybes. Šios ataskaitos tampa pagrindu kurti ir koreguoti tiek regioninę, tiek tarptautinę klimato kaitos politiką.
1990 m.
Gamta
Pirmoji IPCC ataskaita skelbia, kad planeta šyla ir tikėtina, kad šilimas nesustos. Ataskaitoje fiksuojama, kad per paskutinį šimtmetį vidutinė planetos temperatūra pakilo 0.5 °C bei perspėjama, kad tik ryžtingai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą (ŠESD), galima sustabdyti tolimesnį klimato šilimą.
1991 m.
Gamta
Filipinuose išsiveržia Pinatubo ugnikalnis. Tai vienas didžiausių išsiveržimų XX a. – jo metu į atmosferą patekusios dalelės sumažino Žemę pasiekiančios Saulės spinduliuotės kiekį. Dėl to klimato šilimo tendencija laikinai sustojo – vidutinės metinės temperatūros lygis trumpam „sugrąžintas“ į prieš porą metų buvusias pozicijas.
1992 m.
Gamta
Pasirašomas pagrindinis tarptautinis dokumentas klimato kaitos srityje – Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija. Atnaujinama Helsinkio sutartis – ją pasirašo ir nNepriklausomybę atgavusi Lietuva. Konvencijoje pripažįstamos klimato kaitos problemos ir išreiškiamas visuotinis pasiryžimas jas spręsti.
1995 m.
Gamta
Antroji IPCC ataskaita patvirtino antropogeninės kilmės, t. y. žmogaus veiklos sukeliamų CO2 išmetimų įtaką klimato kaitai ir perspėjo, kad ateinančiame amžiuje planetai gresia stiprus klimato atšilimas. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikuoja Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją.
1996 m.
Gamta
Paskutiniai metai, kuomet Lietuvoje buvo daugiau nei 10 d. labai šaltų dienų (temperatūra žemesnė nei –20 °C). 1987 m. tokių buvo net 22.
1997 m.
Gamta
Kiote, Japonijoje, pasirašomas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolas. Juo nustatomos konkrečios konvencijos įgyvendinimo priemonės, numatomi išmetamų teršalų mažinimo kiekiai. Šalys įsipareigoja nuo 2008 m. iki 2012 m. bendrą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m., sumažinti bent 5 proc.
2000 m.
Gamta
CO2 koncentraciją atmosferoje rodanti Keelingo kreivė pakyla iki 367 ppm.
2001 m.
Gamta
JAV prezidentas George’as W. Bushas atsisako ratifikuoti Kioto protokolą, kuris, pasak jo, ekonomiškai nenaudingas JAV. Publikuota trečioji IPPC ataskaita skelbia, kad dabartinis visuotinis atšilimas – precedento nuo pat paskutinio ledynmečio neturintis reiškinys ir labiausiai tikėtina, kad tai ne natūralios klimato kaitos, o žmogaus veiklos padarinys.
2002 m.
Gamta
Lietuva ratifikuoja Kioto protokolą.
2003 m.
Gamta
Europoje buvo karščiausia vasara nuo 1540 m. Tais metais karščio banga nusinešė apie 70 000 gyvybių. 2003 m. vasara Europoje parodė, kokį pavojų žmonių gyvybėms kelia jau vykstanti klimato kaita.
2005 m.
Gamta
Pradeda veikti Kioto protokolas. Europos Sąjungoje (ES) startuoja Apyvartinių taršos leidimų sistema – pirma ir didžiausia pasaulyje tokio pobūdžio schema. Nepaisant kritikos, ji tampa vienu iš kertinių ES klimato politikos mechanizmų. CO2 koncentracija atmosferoje pakyla iki 380 ppm.
2006 m.
Gamta
Kinija įtvirtina savo kaip daugiausiai ŠESD išmetančios valstybės lyderystę. Į antrą vietą pasislenka anksčiau pirmavusi JAV. Trečioji – Rusija, ketvirtoji – Indija. Penketuką užveria Brazilija. Pasauliniai ŠESD išmetimai ir toliau auga. Birželio pabaigoje Europoje prasideda daugiau nei mėnesį trukusi karščių banga – Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Airijoje bei Jungtinėje Karalystėje liepos mėnuo tampa karščiausias nuo pat matavimų pradžios.
2007 m.
Gamta
Ketvirtoji IPCC ataskaita skelbia, kad nuo industrinės eros pradžios ėmęs didėti ŠESD kiekis pasiekė beprecedentį lygį per pastaruosius 800 000 metų. Taip pat perspėjama, kad klimato kaita tiek įsibėgėjusi, kad net visiškai panaikinus antropogeninės kilmės ŠESD emisijas, daugelis klimato kaitos padarinių dar bus juntami šimtmečiais. Be to, staigių ar negrįžtamų pokyčių rizika nepaliaujamai auga kartu su intensyvėjančiu klimato šilimu. Europoje vėl pasikartoja karščio banga, Bulgarijoje oras įšyla iki +45 °C. Karščio banga nusiaubia ir Aziją.
2009 m.
Vidutinė 5 metų temperatūra pasaulyje pakyla iki 14,5 °C. Tai karščiausias penkmetis per šimtmečius.
2011 m.
Gamta
Negebėdama pasiekti Kioto protokole numatytų įsipareigojimų, iš susitarimo pasitraukia Kanada. Be didžiausias ŠESD emisijas išmetančių šalių 10-ukui priklausančios Kanados, didžiausios teršėjos Kinijos, protokolo neratifikavusios JAV bei jo nepasirašiusios Indijos, susitarimas neteko svorio. Iškilo naujo, visas šalis, ypač didžiąsias teršėjas, apimančio susitarimo būtinybė.
2012 m.
Gamta
Lietuvoje patvirtinama Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija – tai Lietuvos klimato kaitos politiką formuojantis dokumentas, numatantis trumpalaikius, vidutinės trukmės bei ilgalaikius tikslus ir uždavinius švelninant bei prisitaikant prie klimato kaitos.
2013 m.
Gamta
Afganistanas tampa 192 Kioto protokolo šalimi. Tuo metu Keelingo kreivė pasiekia simbolinę 400 ppm ribą.
2014 m.
Gamta
Skelbiama penktoji IPCC ataskaita. Komentuodamas ją, tuometis Jungtinių Tautų vadovas Ban Ki Munas pareiškia, kad tampa vis karščiau ir reikia veikti. Tai, kad pribrendo neatidėliotinų pokyčių būtinybė, po ataskaitos paskelbimo patvirtina ir daugelio kitų valstybių atstovai.
2015 m.
Gamta
Paryžiuje 195 UNFCCC šalys patvirtina naują klimato kaitos susitarimą, kurio esminis uždavinys – pasiekti, kad vidutinė planetos temperatūra nepakiltų daugiau 2 °C, lyginant su laiku iki pramoninio perversmo. Įtvirtintos nuostatos kas 5 metus peržiūrėti ŠESD emisijų mažinimo tikslus ir klimato veiksmams finansuoti kasmet mobilizuoti 100 mlrd. JAV dolerių. Paryžiaus susitarimas – iki šiol ambicingiausias ir globaliausias bei konkrečius veiksmus ir įsipareigojimus numatantis klimato kaitos susitarimas. Vidutinė pasaulinė temperatūra pakyla jau iki 14,8 °C. Ji didžiausia per pastaruosius tūkstantmečius.
2016 m.
Gamta
Lietuvos Seimas ratifikuoja Paryžiaus susitarimą. Australijoje prasideda „piktoji vasara“. Ilgalaikiai ekstremalūs orai lėmė, kad per 90 dienų žemyne fiksuoti 205 nauji temperatūrų rekordai. „Piktoji vasara“ paveikė ne tik Australijos gyventojus, bet ir Didįjį barjerinį rifą, kurio blukimo tempai pasiekė dar neregėtą lygį. Vidutinė metinė temperatūra Vilniuje (nuo 1778 m.) padidėjo +1,6 °C.
2017 m.
Gamta
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškia, kad jo šalis pasitrauks iš Paryžiaus susitarimo, nes šis pakirtinėja JAV ekonomiką. Pagal taikomas procedūras, JAV tą gali padaryti ne anksčiau nei 2020 m. lapkričio 4 d. Tų pačių metų stichinės nelaimės JAV: uraganai Harvey, Irma, Maria, dideli miškų gaisrais bei kitos nelaimės padaro rekordinių nuostolių, kurių bendra suma siekia 306 mlrd. dolerių. Klimatologai perspėja, kad kintant klimatui tokių nelaimių daugės, o jų mastas augs. Europą ištinka net 2 karščio bangos. Birželį Portugaliją nusiaubia istoriniai pagal savo mastą bei aukų skaičių miškų gaisrai. Spalio mėnesį gaisrai vėl pasikartoja.
2018 m.
Gamta
Didžiąją Europos dalį ištinka karščių bangos. Rekordinius karščius lydi sausros, miškų gaisrai bei kitos nelaimės. Lietuvoje dėl sausros skelbiama ekstremali situacija. Mokslininkų teigimu, klimato kaita karščio bangų tikimybę Europoje padidino iki 5 kartų. Publikuojama specialioji IPCC atskaita dėl visuotinio atšilimo iki 1,5 °C, kurioje teigiama, kad, norint pasiekti ambicingą Paryžiaus susitarimo tikslą – neleisti temperatūrai pakilti daugiau nei 1,5 °C – reikalingi beprecedenčiai pokyčiai visais visuomenės veiklos aspektais. Ataskaitoje remtasi 6 tūkst. mokslinių straipsnių, o ją rengė 91 autorius iš 40 šalių.
2020 m.
Gamta
Pradedamas įgyvendinti Paryžiaus susitarimas. Kartu su kitomis ES šalimis, Lietuva įsipareigojo 2021–2030 m. bent 40 proc. sumažinti ŠESD emisijas, lyginant su 1990 m. Taip pat Iki 2030 m. 9 proc. (palyginti su 2005 m.) sumažinti emisijų kiekį ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose.
m.
Temperatūros kitimas
CO2 koncentracijos (ppm) kitimas
Vandenynų lygio kitimas