Atnaujinti lietaus nuotekų tinklai, nešienautos pievos – prisitaikymo prie klimato kaitos būtinybė

Aplinkos ministerijoje praeitą savaitę vykusiame renginyje „Dažnėjantys potvyniai. Audros. Savivaldybių prisitaikymas prie klimato kaitos“ surengtoje diskusijoje politikai, mokslininkai, aplinkosaugininkai ir savivaldybių atstovai diskutavo, ką gali padaryti savivaldybės šiandien prisitaikydamos prie klimato kaitos.

„Savivaldybėms planuojama skirti nemažai ES lėšų prisitaikymui prie klimato kaitos: 38 mln. eurų ketinama skirti žaliajai infrastruktūrai kurti, taip pat potvynių rizikų prevencijai. Lietuvoje yra 40-50 teritorijų, kuriose būtų galima sumažinti potvynių riziką jas aptvėrus“, – diskusijoje sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Anot ministro, kai kurios savivaldybės sprendžia klimato kaitos problemas taikydamos mokestines lengvatas. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė taiko nuolaidą infrastruktūros plėtros mokesčiui, jei įmonė įrengia prie pastato ne asfaltuotą, o infiltruotą automobilių stovėjimo aikštelę.

„Būtina galvoti, kokius pastatus dabar statome. Nes šiandien pastatytas pastatas stovės ir 2100 metais. Šiandien sukurta bloga infrastruktūra gali sukurti daug problemų ateityje“, – teigė S. Gentvilas.

Kaip blogąją praktiką jis paminėjo chaotišką priemiesčių kūrimąsi, nes juose nėra tinkamai įrengta infrastruktūra, po smarkaus lietaus užtvinsta gatvės ir namų kiemai.

„Šiandien visi nori gyventi privačiuose namuose, turėti nuosavą kiemą, tačiau niekas nepagalvoja, su kokiomis pasekmėmis susidurs“, – sakė aplinkos ministras.

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Egidijus Rimkus paminėjo, kad prisitaikymo prie klimato kaitos planai turi būti svarbūs visoms savivaldybėms. Anot jo, Lietuva per daug maža, kad klimato kaita nepaliestų visos mūsų šalies teritorijos. Profesoriaus teigimu, vienaip nuo šio proceso gali nukentėti prie upių ar jūros pakrantės esančios savivaldybės. 

Dažnais atvejais tokių stichinių nelaimių net negalima prognozuoti. Kaip pavyzdį jis paminėjo pernai kilusią didžiulę audrą Žagarėje, vakarų Lietuvoje kilusius potvynius.

„Daug prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių nėra brangios. Ar rinktis pigias, ar brangias priemones, turėtų apsispręsti pačios savivaldybės. Reikia galvoti, kaip šiandien statyti pastatus, kad ateityje jų nereiktų modernizuoti“, – sakė E. Rimkus.

Mokslininkas kalbėjo ir apie prieštaringai vertinamas nešienaujamas pievas miestų teritorijose. Anot jo, tokios praktikos nereikėtų taikyti visur, tačiau palikti tokias pievas atokesnėse vietose būtų galima. Nešienauti plotai vėsina orą, geriau sugeria vandenį,

Panevėžio miesto savivaldybės atstovė Rūta Taučikienė diskusijoje kalbėjo, kokias prisitaikymo priemones jau parengė Aukštaitijos sostinė. Šis miestas, pasinaudojęs Europos Sąjungos parama, rekonstravo lietaus nuotekų tinklus, viename mikrorajone buvo įrengti nauji tinklai, kai kuriose vietose rečiau šienaujamos pievos.

„Labai svarbus ir gyventojų švietimas. Jeigu žmogus, į darbą važiuojantis dviračiu, pakvies jo pavyzdžiu pasekti bendradarbį ar draugą, tai irgi bus prisidedama prie klimato kaitos mažinimo. Vis dar sunku žmones įtikinti, kad klimato kaita jau vyksta“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės atstovė.

Apie visuomenės atsakomybę diskusijoje kalbėjo Darnaus vystymosi centro vadovas aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus.

„Visai neseniai žemdirbiai kėlė reikalavimus, kad būtų leista suarti laukus iki pat upių. Suprantu, kad ūkininkai patiria įvairių apribojimų, tačiau jiems galimus nuostolius turėtų atlyginti sukurti finansiniai mechanizmai. Tai neturėtų būti daroma gamtos sąskaita“, – teigė aplinkosaugininkas.

Anot L. Stoškaus, kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos kai kada vieni veiksmai prieštarauja kitiems. Pavyzdžiui, kai kuriose savivaldybėse buvo kertami medžiai, o po to galvojama, kaip juos atsodinti.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė džiaugėsi, kad bendruomenėms rūpi prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas. Anot jos, nė viena mūsų šalies savivaldybė nežiūri skeptiškai į šią problemą.

Ji minėjo, kad dažniausios problemos rengiant prisitaikymo prie klimato kaitos priemones yra savivaldybių lėšų stygius.

„Klimato kaitos problema atėjo greičiau negu žmonės tikėjosi“, – sakė A. Kazlauskienė.